- driskalas
- drìskalas sm. (3b) 1. žr. driskalai: Apsivilkai tuoj (tuo) drìskalu – net negražu Al. 2. skarmalas, skuduras: Purvinų suplėšytų skarų driskalai mėtėsi pakampiais rš. | Kai aš nuskyniau žiedą, stiebas jau buvo virtęs driskalais rš.
Dictionary of the Lithuanian Language.
